Skaitymas balsu atlieka daugybę funkcijų, kurios yra būtinos, kad vaikas tinkamai vystytųsi, taip pat gali atlikti ir terapinę funkciją.

Skaitymas balsu padeda atsipalaiduoti

Skaitymas balsu ir apskritai skaitymas bet kokio amžiaus žmogui padeda nusiraminti, atsipalaiduoti, pailsėti nuo kasdienių darbų, rūpesčių, pajusti palengvėjimą, išlaisvinti fantaziją, pasvajoti, pasimėgauti gražia literatūrine kalba, sklandžiu pasakojimu.

 Pasakos padeda atrasti problemą ir ją išspręsti

Nuo senų laikų žinoma ir patikrinta terapijos sąjungininkė yra pasaka, nes būtent ji vaikams leidžia atsiplėšti nuo tikrovės ir lyg iš paukščio skrydžio pamatyti savo problemas, kurios slepiasi pasakų herojų likimuose. Skaitymas gali būti taikomas kaip gydymo priemonė, padedanti išgyventi kito asmens jausmus, drauge suvokiant save.

Kiekvienas mažylis nuolat išgyvena konfliktą, baimę, kuri kyla tam tikrose vaiko raidos stadijose. Mėgstamos pasakos, jų personažai parodo, kas vaikui kelia nerimą, kokių problemų jis dar nesuvokia. Taigi pasakos leidžia diagnozuoti. Pasakas skaitantys, sekantys tėvai, mokytojai, terapeutai lengviau suvokia vaikų svajonių pasaulį, supranta vaiko emocinius poreikius, pastebi vaiko nerimo priežastis ir padeda vaikui įveikti baimę, nerimą, iškilusias problemas.

 Skaitymas balsu stiprina ir gydo

Kasdienis skaitymas balsu vaikui (įvairios vaikui įdomios ir tinkamos literatūros) yra magiškas veiksmas, vitaminas ir tikras vaistas. Kasdienis skaitymas balsu vaiko malonumui padeda stiprinti įvairių psichinių, nervinių sutrikimų turinčių vaikų sveikatą. Skaitymo dėka galima įveikti įvairias sveikatos problemas.

Iniciatyvos „Visa Lenkija skaito vaikams“ praktikoje žinomas toks atvejis: Zuzana iš Torūnės gimė akla ir turėjo įgimtą genetinę ligą. Specialistai tvirtino, kad mergaitė nesivystys. Nuo 3 mėnesių šalia reabilitacinio gydymo tėvai ėmė kasdien jai skaityti balsu. Šiandien mergina nors ir nemato, lanko mokyklą, aiškiai kalba, skaito Brailio raštą, turi gerą atmintį ir vaizduotę, puikiai dainuoja, deklamuoja ir drožinėja. Ji yra linksma, bendraujanti ir empatiška.

Steven iš Havajų gimė turėdamas smegenų anomaliją. Gydytojai manė, kad jis nesivystys. Berniuko mama, žinodama, kad skaitymas balsu stimuliuoja smegenų veiklą, šalia fizinės reabilitacijos kasdien skaitydavo sūnui. Daug mėnesių praėjo be rezultatų, tačiau pamažu Steven ėmė rodyti susidomėjimą knygomis. Būdamas penkerių jis gebėjo ištarti keletą žodžių, dvylikos metų kalbėjo, rašė ir skaitė panašiai kaip ir jo bendraamžiai, o septyniolikos metų mokėsi normalioje mokykloje, turėjo juodą karatė diržą, jodinėjo ant žirgo, grojo pianinu ir galėjo pasigirti puikiais pasiekimais įvairiose srityse.

Dženifer gimė turėdama Dauno sindromą. Tėvai nuo gimimo jai garsiai skaitė po keletą knygų per dieną. Penkerių metų mergaitė jau mokėjo pati skaityti, tačiau tėvai tęsė kasdienį skaitymą balsu. Pasak mokytojų, besimokydama ketvirtoje klasėje Dženifer stebino gausiu savo žodynu ir dažnai būdavo vienintelis vaikas klasėje, suprantantis sudėtingiausius tekstus. Mokslas niekada nekėlė jai rūpesčių, tad mergina sėkmingai baigė studijas.

Kada pradėti skaityti balsu?

Skaitymas pilvui

Nauda būsimam vaikeliui - prenataliniu laikotarpiu (iki gimimo) vaikas girdi ir įsimena kartojamus jam tekstus ar daineles ir gimęs labai palankiai į juos reaguoja.

Nauda tėveliams - jaunas tėvelis, įpratęs kasdien skaityti vaikui dar prieš jam ateinant į šį pasaulį, lengviau palaiko skaitymo ritualą ir yra jo šalininkas.

 Vaikui gimus

„Geriausias laikas pradėti vaikui skaityti balsu yra jo gimtadienis” (Mem Fox, Reading Magic: Why Reading Aloud to Our Children Will Change Their Lives Forever) · Pirmoji vaiko knyga – balsas, kalbėjimo ritmas ir intonacija, tėvų veidas.

 Kas skaitant vaikui ankstyvajame etape yra svarbiausia?

· Protinės veikos skatinimas?

· Stiprios motyvacijos skaityti vystymas?

· Stipraus ryšio su tėvais kūrimas?

Viskas svarbu. Tikslai nekonkuruoja tarpusavyje, o vienas kitą papildo.

Kokias knygas skaityti vaikams balsu?

• skirtas vaikams ir jiems įdomias;

• prasmingas – apie vaikams svarbius dalykus ar mokančias ko nors svarbaus;

• parašytas arba išverstas taisyklinga ir gražia lietuvių kalba;

• mokančias racionaliai mąstyti;

• suteikiančias žinių ir/arba kokybiškų pramogų;

• ugdančias gerą skonį ir humoro jausmą;

• tinkamas vaiko amžiui ir jautriems vaikams nekeliančias baimės ir nerimo;

• diegiančias moralines vertybes, skatinančias deramą požiūrį ir pavyzdingą elgesį;

• ugdančias estetinį jautrumą;

• formuojančias optimistinę laikyseną ir pasitikėjimą savimi bei teigiamą požiūrį į pasaulį;

• kurios neakcentuoja susiformavusių stereotipų dėl lyčių skirtumo (pavyzdžiui, merginos nesugeba racionaliai mąstyti, nes joms svarbiausia gerai atrodyti, patikti ir tinkamai tenkinti kitų poreikius, o berniukai turėtų būti „kieti“ ir nejautrūs, nemandagus ar neatsakingas jų elgesys toleruojamas vien todėl, kad „jie yra berniukai“, ir t. t.);

• kuriose nėra kultūrinių, rasinių, tautinių ar panašių stereotipų, net jei jie būtų pateikti nekaltai ar humoro forma (pavyzdžiui: vaikus galima mušti ir smurtas yra priimtinas būdas problemoms spręsti, kitų pajuoka tik rodo humoro jausmą, nesąžiningumas (pvz., nusirašinėjimas) yra leidžiamas arba jam pritariama, sukčiauti ar pažeidinėti taisykles esą sumanu, kai kurių rasių ar tautybių žmonės yra blogi, kvaili, nesąžiningi, ir t. t.);

• be smurto, net ir juokais. Norėtume atkreipti tėvelių dėmesį, kad iš kartos į kartą perduodami stereotipai ir blogo elgesio modeliai atsispindi literatūroje. Tačiau nesiūlome vengti vertingų knygų, kuriose to yra, bet patariame skaityti jas atsakingai - suvokiant ir aptariant su vaiku tokių pažiūrų ir įsitikinimų, kurie egzistavo praeityje ar vis dar egzistuoja, pasekmes.

 

Panaudota medžiaga iš knygos „Pierwsza Ksiąźka Mojego Dziecka“ (Cała Polska czyta dzieciom, 2011)  https://sites.google.com/site/pasakoskieme/rezultatas/skaitymo-balsu-terapija

Skaitymo nauda yra neišmatuojama, skaitymas ugdo kūrybinį ir kritinį mąstymą, skatina protinę veiklą, kalbos įgūdžius, padeda ugdyti dėmesio koncentraciją. Knygos praturtina ir teikia gausybę informacijos. Domių pastebėjimų padariau perskaičius knygą "jaunimo skaitymo psichologiniai ypatumai" (v. Rimša), kuris rašo, kad žmogus skaitydamas įsivaizduoja tai, ko nėra matęs, pasineria į herojaus išgyvenamas emocijas, perima bendras vertybes ir taip tapatinantis su herojumi tvirtina savo socialinius ryšius. Be to lavina vaizduotę, atmintį, kūrybiškumą. Be abejo skaitymo nauda yra begalo didelė ir akivaizdi, be to šie įgūdžiai išlieka visą gyvenimą. Manau, kad žmonės, kurie skaito knygas ,turi didesnę vaizduotę, yra kūrybingesni ir intelektualesni. Skaitymas yra labai svarbus kiekvieno iš mūsų gyvenime, nes knyga yra būdas bendrauti, sužinoti, išmokti, lavinti vaizduotę. Skaitydamas žmogus įgyja estetinę patirtį. Skaitymas naudingas ne tik tada, kai teikia malonumą, bet ir kai skatina jauną žmogų augti. Teksto malonumo tezę suformulavo prancūzų kultūrologas struktūralistas r. Barthesas, kuris teigė, jog malonus tekstas yra toks, kuris patenkina, pripildo, sukelia euforiją: jis atsiranda iš kultūros, nenutraukia ryšių su ja ir yra susijęs su patogaus skaitymo praktika. Skaitymas - malonumas ir atgaiva sielai, pažinimo ir kūrybos džiaugsmas.

 

Skaitymas – labai svarbi gyvenimo dalis. Jis ne tik mažina stresą, formuoja dvasiškai brandesnę, labiau apsišvietusią, kultūringą ir socialiai vertingą asmenybę, bet svarbiausia – skaitymas – tai informacijos ir komunikacijos perdavimo priemonė. Savaime suprantama, jog visko perskaityti neįmanoma, todėl belieka tik išmokti organizuoti skaitymą. Pirmiausia reikia apgalvoti skaitymo tikslus: kokie jie? Nuo to priklauso, koks bus skaitymo pobūdis. Vienu atveju mums užtenka suprasti turinį, kitu atveju reikia suvokti kiekvieną autoriaus mintį. Akivaizdu, jog norint išmokti efektyviai skaityti, pirmiausia reikia žinoti skaitymo rūšis bei gebėti pritaikyti turimas žinias. Darbo objektas: skaitymas. Darbo tikslas: išsiaiškinti skaitymo rūšis ir jo reikšmę studijose. Darbo uždaviniai. Išanalizuoti skaitymo sampratą ir funkcijas.
Išanalizuoti skaitymo rūšis. Nustatyti skaitymo reikšmę studijose. Tyrimo metodai: mokslinės ir kitos literatūros analizė.
Šiuolaikinėje visuomenėje skaitymas turi ne vieną apibrėžimą. Daugelis paaiškinimų pažymi, kad visų pirma, skaitymas - tai grafinių simbolių interpretacija. Skaitymas suvokiamas kaip dvigubas procesas: jis reikalauja simbolių atpažinimo ir atitinkamų reikšmių asociacijos su jais. Paprasčiau tariant, skaitant vyksta skaitytojo patirties ir teksto sąveika. Šitokiu būdu skaitantysis mokosi abstrakčiai, logiškai mąstyti, suprasti simbolius ir suteikti jiems prasmę.

 

Knyga gyvuoja nuo senų laikų. Viduramžiais knygos buvo perrašinėjamos vienuolių, vėliau buvo išrasta spausdinimo mašina ir knygos tapo prieinamos masiniam naudojimui. XXI amžiaus technologijų pasaulyje įvyko dar viena pažanga – rinkoje atsirado skaitmeninė knyga – knyga skaityklėje, mažame elektroniniame prietaise, kuriame virtualiai vartome puslapius, o knygas parsisiunčiame iš interneto. Daugelis teigia, jog tai didelis šuolis į priekį. Paulas Virillo teigia, kad elektroninė knyga - tai nauja sistema, kuri gimdo informatikos pasaulį be istorijos, bet su ateitimi. Pasak jo, automobilis pakeičia arklį arba lėktuvas pakeičia oro balioną, liftas pakeičia laiptus, visas pasaulis automatizuojasi, tam, kad greitai ir efektyviai viską atliktume. Tačiau ar skaitmeninė knyga tėra dar vienas nereikšmingas išradimas technologijų pasaulyje, ar ji gali pakeisti mums įprastas knygas, kurios per daugelį metų tapo neatsiejama kultūros dalimi? Nors galima teigti, jog funkcine prasme elektroninė knyga yra kur kas pranašesnė už įprastą, tačiau pasirinkus knygą skaityklėje bus prarastas glaudus ryšys tarp skaitytojo ir kūrinio.
Visų pirma, elektroninė knyga taps tik dar vienu greito vartojimo produktu. Technologijų kūrėjai remiasi minimalaus veiksmo taisykle – reikia stengtis daryti kuo mažiau judesių ir įdėti kuo mažiau pastangų. Jei norėsime įsigyti knygą, nebereikė niekur eiti. Įėję į tinklalapį www. Skaitykle. Lt keliais spragtelėjimais nusipirksime mus dominantį kūrinį ir tuoj pat galėsime jį skaityti. Tačiau šis vieno piršto spragtelėjimas sužlugdys per šimtmečius susiformavusią knygynų ir bibliotekų kultūrą.

 

Rodos, dar neseniai buvo atrasta pirmoji spausdinimo mašina – Johano Gutenbergo išradimas, knygų spausdinimo staklės, 1455 metais visapusiškai pakeitė pasaulį. Būtent nuo XV amžiaus informacija ėmė plisti spausdintų knygų forma, o naujas technologinis išradimas leido jai sklisti kur kas greičiau, nei seniau. Bet kaip knyga atrodo šiandien? Juk dar neseniai lėkdavome į biblioteką pasiimti knygų, o atvertę jų aptrintus viršelius užuosdavome tą gerai žinomą spaustuvės dažų kvapą, bet mokslininkai prognozuoja visai ne teigiamą jų likimą. Popierinių knygų vietą jau kelerius metus bando užimti skaitmeninės knygos. Kaip jos keičia skaitymo kultūrą? Kokių permainų gali atnešti skaitmeninės knygos?

Mano nuomone, labiausiai keičiasi žmonių požiūris į knygas ir jų, kaip vertybės suvokimas. Senovės Egipte religinio ir valstybinio turinio papiruso ritinėliai iš pradžių būdavo saugomi šventyklose, nes knygos tuo metu buvo šventos, turėjo didelę reikšmę kiekvienam gyventojui. Senovės Graikijoje rašyta ant pergamento, kurį daug paprasčiau saugoti, todėl septintame amžiuje prieš Kristų pradėtos steigti viešosios bei asmeninės bibliotekos, kurios turėjo didžiulę įtaką ir šiuolaikinėms skaitykloms. Garsiausia Antikos biblioteka buvo Aleksandrijoje - tai vienas iš septynių pasaulio stebuklų, pastatytas III a. pr. m. e. Šioje bibliotekoje buvo surinkta daugiau nei 700 tūkst. knygų ir tekstų, pirmą kartą istorijoje sudarytas saugomų rankraščių katalogas, atskirai sugrupuoti prozos ir poezijos kūriniai.

 

Skaitant mes tobuliname savo supratimą apie vidinį pasaulį, mokomės suprasti kitą žmogų ar jo poelgius, jausmus, ir mokomės spręsti problemas. Mes laviname savo vaizduotę, nes patys susikuriame aplinkos vaizdą, knygos veikėjus ar jų poelgius. Praturtiname savo kalbos žodyną, todėl mokame bendrauti su kitais žmonėmis. Juk taip įdomu padiskutuoti apie knygas! Samprotaujame, mąstome ir sužinome labai daug nuostabių, įdomių dalykų. Sužinome apie senovėje gyvenančius žmones, jų gyvenimo būdą, vertybes, apie karus, apie meilę, apie žmonių agresiją, pyktį, ir net apie tai, kaip bendrauti su žmonėmis. Skaitant galima patirti labai daug pojūčių, tokių kaip meilė, liūdesys, susižavėjimas, neapykanta ar net keršto troškimas.
Jeigu žmogus neskaitytų, jis taptų labai neįdomus, neemocingas ir nemokėtų bendrauti su kitais žmonėmis. Jis taptų niekam neįdomus, neturėtų draugų. Būtų vienišas.

Ne kartą prognozuota: šiais interneto ir kitokių moderniųjų technologijų laikais knygos taps atgyvena, o ilgainiui galbūt išvis išnyks nuo žemės paviršiaus. Tačiau iš kartos į kartą keliaujanti patirtis rodo visai ką kita: knygos gyvuoja ir, tikėkimės, gyvuos dar ne vieną amžių. Kodėl? Todėl, kad jų atveriamas pasaulis ir pasakojamos istorijos - tai penas mūsų vaizduotei ir vidiniam pasauliui. Nė nekyla abejonių, kad be įstabių literatūros kūrinių mūsų siela taptų tikra vargeta. Mes prarastume unikalią galimybę į pasaulį pažvelgti plačiau, iš visai kitos, mums neįprastos, erdvės.

Taigi jei trokštame, kad mūsų vaikas augtų sveikas ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, padovanokime jam įsimintiną vaikystę su mielomis spalvingomis knygelėmis, mylimais personažais, smagiais nutikimais. Jei pakratytumėme savo prisiminimų „kraitelę”, ko gero, taip pat su jaukiu šypsniu prisimintumėme mylimiausią vaikystės laikų knygelę, kurią iki paskutinio žodelyčio mokėjome mintinai.

Knygų nauda:

• Padeda ugdyti vaikų dėmesio koncentraciją.

• Supažindina vaiką su supančia aplinka ir moko ją suprasti.

• Padeda lavinti kalbą ir žodyną.

• Lavina mąstymą ir turtina vaizduotę. Skatina kūrybingumą.

• Suteikia žinių apie įvairius pasaulio reiškinius, šalis, daiktus. Lavina interesus.

• Ugdo emocijas ir gebėjimą įsijausti į kitus.

• Ugdo socialines ir moralines nuostatas. Padeda suprasti, kas yra teisinga ir neteisinga, gera ir bloga. Moko elgesio normų.

• Gali pasufleruoti, kaip spręsti įvairias bėdas, nugalėti baimes ir pan.

• Padeda užmegzti glaudesnį ryšį su atžala. Stiprina tarpusavio santykius.

• Formuoja vaiko požiūrį į save ir supantį pasaulį, skatina savęs pažinimą.

• Stiprina pasitikėjimą savo dvasios ir kūno jėgomis. Suteikia vaiko gyvenimui kryptingumo.

• Padeda kritiškai mąstyti, diskutuoti, lengviau integruotis į visuomenę.

• Padeda patenkinti naujų patyrimų poreikį. Teikia estetinį pasigėrėjimą.

• Padeda suvokti, kad knyga gali tai ko negali kiti šiuolaikiniai technikos stebuklai.

• Pastebėta, kad vaikai, kuriems nuo mažų dienų buvo skaitoma, turi geresnę atmintį, kur kas sklandžiau reiškia mintis ir yra imlesni mokslams.

Taigi, atverkime savo vaikams vartus į nuostabią, stebuklais ir nuotykiais kvepiančią,
knygų šalį!

                                                                      http://vaikasirknyga.blogas.lt/skaitymo-dziaugsmas

Vaikai, kaip ir suaugusieji, skaito įvairiais sumetimais: pasvajoti, pasijuokti, surasti kažką pažįstamo, sužinoti, pažinti ką nors naujo. Jie skaito savo malonumui ir verčiami suaugusiųjų, tačiau kiekvieną kartą iš literatūros kūrinių, kaip pastebi profesorius B. Bitinas, jie sugeria tai, kas leidžia jiems koreguoti savo vertybines sistemas, kurti ir tobulinti savo pasaulį.

Suaugusieji turi padėti vaikams susirasti gerų knygų. Knygos gerumas vaiko požiūriu priklauso nuo jaunojo skaitytojo lyties, amžiaus, socialinių gyvenimo sąlygų. Dažniausiai mokslininkai, tiriantys skaitybą, vaikus grupuoja į 3 pagrindines grupes: ikimokyklinis amžius, pradinukai, paaugliai (V. Auryla). 6-7 metų pirmokas išgyvena visus herojaus nutikimus savo vaizduotėje. Vaikų reakcijoje į kūrinį dominuoja emocinė pusė, nesugebėjimas išsiveržti iš literatūrinio pasakojimo įtakos. Nepakankamas realybės pažinimas lemia tai, kad vaikas savarankiškai nesugeba pratęsti nuotykių, fantazuoti jų tema. Atsiminimai apie perskaitytą kūrinį taip pat dažniausiai emociniai. Labai svarbiu elementu tampa humoras. Greta jo labai svarbi yra veiksmo dinamika, siejama su įvykiu, o ne su aprašinėjimu. Bet kokia idėja, pagrindinė kūrinio mintis turi būti išreikšta per herojaus veiksmus, epizodus, dialogus. Remdamiesi jais vaikai dar negali charakterizuoti pagrindinio veikėjo, tačiau jau suvokia jo veiksmų motyvus bei priežastis (R. Tamulienė).

Kiekvienam konkrečiam vaiko amžiui rekomenduojama tam tikra literatūra, kuri savo estetiniu ir pažintiniu turiniu skatintų to amžiaus vaikų dvasinę raidą. Svarbu gerai pažinti ne tik vaiko vertybių skalę, bet ir suprasti, kaip vaikas suvokia pasaulį, toleruoti, kad ir kaip suaugusiam būtų sunku grįžti į vaikystės šalį.

Vaikams augant keičiasi jų skaitymo interesai. Tinkama literatūra ne tik turi patenkinti skaitytojų poreikius, bet ir atitikti jų ateities skaitymo interesus, juos plėsti, gilinti skaitymo tematiką.

Augant keičiasi ne tik interesai, bet ir skaitymo ypatumai. Vaikas pamažu kaupia žinias, jas plečia, bet vis grįžta prie ankstesnių temų ir problemų, tik jau aukštesniu lygmeniu, remdamasis sukaupta informacija. Tad rekomenduojant knygą svarbu nepamiršti, kad kiekvieno amžiaus tarpsnio vaikai skirtingai reaguoja į vienos ar kitos problemos pateikimą literatūroje.

Ugdant vaiko poreikį skaityti nereikia pamiršti, kad yra ryšys tarp atskirų vaiką dominančių problemų. Problema aptariama įvairiais aspektais: pažinimo, estetiniu – emociniu, etiniu ir t.t. Kompleksinis požiūris atrenkant ir rekomenduojant literatūrą vaikams yra būtinas informacinėje epochoje, kai smarkiai tobulėja komunikacijos priemonės, darydamos įtaką skaitymui, o svarbiausia, greitai kinta moralinių vertybių sistema.

Temos, kurios yra svarbios vaikams, yra kasdienio gyvenimo poreikių atspindys. Yra trys elementai patraukiantys vaikus prie literatūros: humoras, žmogiškumo faktorius bei vaizduotės žaismas (J. Bukantienė). Įvairių šalių skaitybos tyrinėtojai paprastai išskiria tas pačias (gali būti apibūdinamos, kiek kitokiais žodžiais) vaikus dominančias temas, kylančias iš vaikų poreikių:

• fizinės gerovės poreikis;
• poreikis mylėti ir būti mylimam;
• poreikis priklausyti;
• poreikis pasiekti, laimėti;
• poreikis keistis;
• poreikis žinoti;
• grožio ir tvarkos poreikis (A. Maslow).

                                                                                   http://vaikasirknyga.blogas.lt/tema/skaitymas

Pagrindinis faktorius, lemiantis žmogaus vienokį ar kitokį elgesį, yra atitinkami motyvai. Ne išimtis ir skaitymas. Skaitančiojo interesai artimai susiję su motyvacija: jie išsivysto iš bandymų patenkinti esminius motyvus. Skatinant vaikų skaitymą, pirmiausia reikėtų suprasti asmenybės vystymosi prigimtį ir asmenybės stereotipus, kurie susiję su skaitymo sėkme ar nesėkme.  Žmogaus motyvai gali būti sugrupuoti į tris bendras kategorijas - fiziologiniai motyvai, psichologiniai motyvai ir įpročių motyvai (A. Maslow).

Fiziologiniai motyvai. Fiziologiniai motyvai kartais dar vadinami pirminiais motyvais arba paskatomis. Tai yra motyvai, kurie sąlygojo žmogaus išlikimą - alkis, troškulys ir t.t. Paprastai normalus vaikas nebus apatiškas, abejingas ir nerūpestingas. Tačiau negalima tikėtis, kad vaikas, susidūręs su bet kokia grėsme, bus suinteresuotas skaitymu ir mokymusi.

Psichologiniai motyvai. Nors svarbiausias žmogaus instinktyvus elgesys įtakojamas jo fiziologinių motyvų, tačiau dažnai jo elgesys nepriklauso vien tik nuo jų. Ne visada žmogus dirba dėl to, kad pavalgytų. Psichologai akcentuoja žmogaus galimybių saviraiškos ir realizacijos troškimą. Harlow įsitikino, kad raktas į žmogaus mokymąsi yra išorinių stimulų sukelta motyvacija. Skaitymui tai turi reikšmingą prasmę. Neabejotinai didelis susidomėjimas yra taip pat svarbus. Savigarba, savęs realizacija, smalsumas, poreikis būti kompetentingu, sėkmingu, priklausymo poreikis - tai motyvai, kurie dažniausiai sužadina žmogaus elgesį.

Įpročių motyvai. Visuotinai pripažįstama, kad įpročiai formuojami kartojant kažkokį tai veiksmą, kuris patenkina motyvacinę sąlygą. Vis dėlto, visiškai susiformavus įpročiams, jų daugiau nereikia susieti su kitais motyvais, kad įgautų energijos. Jie įgyja savaiminės energijos. Vaikas mokosi skaityti, nes jis yra motyvuotas pagrindinių asmeninių poreikių. Tačiau palaipsniui, kai jis tampa įgudusiu skaitytoju, skaitymas pats savaime įgyja motyvacinės galios. Įgūdžiai, išmokti dėl kažkokios tai pašalinės priežasties, gali tapti interesais ir būti savaeigiais, net jeigu pradinė priežastis, dėl ko jie buvo įgyti, dingo.

Pedagogikoje susiduriama su dviem šiek tiek skirtingais interesų skaitymui santykiais - interesas skaitymui ir skaitymo interesai. Pirmiausiai, panagrinėkime interesą skaitymui. Interesai yra išmokstami. Jie atsiranda iš sąveikos tarp mūsų pradinių poreikių ir priemonių, kurias mes atrandame jiems patenkinti. Skaitymo interesas lygiagrečiai eina su mokymusi. Anot William James - “Vien tik tai ką mes žinome, dalinai jau įkvepia mums troškimą sužinoti daugiau”. Skaitymas tampa pomėgis, studijavimas ir mąstymas. Darbas ir laisvalaikis organizuojamas taip, kad liktų laiko skaityti. Skaitymas atskleidžia naujus pomėgius.

Interesų ir skonių lavinimas. Interesai yra patirties rezultatas ir todėl yra svarbūs skaitymo skatinimui. Vaikai interesus lavina mokydamiesi, sąmoningai ar nesąmoningai pamėgdžiodami ir sutapatindami. Vaikas lengvai susitapatina su tėvais ar asmenimis, kurie juos pavaduoja. Paprastai jis priima tėvų vertybes ir lavina jų interesus (R. Žukauskienė). Jei šioms asmenybėms skaitymas yra svarbus, jis paprastai taip pat bus svarbus ir vaikui. Bibliotekininkas ar mokytojas, kaip tėvų pakaitalas, taip pat galėtų atstoti sutapatinimo objektą. Vaikas įtraukia jo lūkesčius, vertybes ir interesus ir, aišku, jei žmogus, vaiko akyse pelnęs autoritetą, turi nuoširdų susidomėjimą skaitymu, vaikas taip pat perims šį susidomėjimą. Interesų negalima išmokyti, o reikia pateikti atitinkamus modelius sutapatinimui.

Harris pastebėjo, kad vaikai, kurie turi kontaktą tik su aukštesnės kokybės skaitoma medžiaga, nelavina sugebėjimo atsirinkti. Skonis lavinamas lyginant ir kontrastuojant. Skaitymo skonių lavinimas yra žingsnis po suinteresuotumo skaitymui skatinimo. Kai patobulėja skonis, suinteresuotumas skaityti ir toliau turėtų būti ugdomas (J. Martinaitis).  Viso skaitymo progreso esmė yra tai, kad vaikas turi mokytis, tobulinti skaitymo įgūdžius ir skaitymas jam turi būti malonus.

                                                                               http://vaikasirknyga.blogas.lt/tema/skaitymas

1. Knygos mums padeda lavinti kalbą ir žodyną. Jos moko mus išreikšti save ir suvokti, ką kiti žmonės sako ir rašo.

2. Knygos lavina mūsų mąstymą. Jos teikia mums naujų sąvokų ir naujų idėjų. Knygos praplečia mūsų supratimą.

3. Knygos žadina vaizduotę ir moko mus atrasti savo vidaus pasaulį.

4. Knygos suteikia žinių apie kitas šalis ir kitokį gyvenimo būdą; apie gamtą, technologijas, istoriją ir apie viską, kas vyksta šiame pasaulyje ir galėtų mus dominti.

5. Knygos ugdo mūsų emocijas ir gebėjimą įsijausti. Jos tobulina mūsų gebėjimą atsidurti kito žmogaus vietoje.

6. Knygos gali mums suteikti jėgų ir įkvėpimo. Jos gali mus linksminti ir jaudinti, priversti juoktis ar verkti. Knygos taip pat gali mus nuraminti.

7. Knygos gali kelti naujus mus dominančius klausimus ir skatinti apie juos mąstyti.

8. Knygos mus moko etikos: kas yra teisinga ar neteisinga, gera ar bloga.

9. Knygos gali paaiškinti tikrovę ir padeda suvokti, kaip  dalykai yra susiję.

10. Knygos gali parodyti, kad egzistuoja nebūtinai vienintelis atsakymas į klausimą, o daugelis dalykų gali būti matomi iš skirtingų pusių. Jos gali parodyti būdų, kaip spręsti problemas nenaudojant prievartos.

11. Knygos padeda suvokti save. Jos stiprina mūsų pasitikėjimą savimi, mes suprantame, kad ir kiti mąsto, patvirtina kad tai, kaip mes reaguojame į dalykus ir jaučiame, yra gerai.

12. Knygos padeda suprasti kitus. Kitų kultūrų ir laikmečių knygų skaitymas bei suvokimas, kad autorių mintys ir jausmai gali būti tokie patys kaip mūsų, ugdo toleranciją ir padeda kovoti su išankstiniais nusistatymais.

13. Knygos -  puiki draugija, praskaidrinanti vienatvę. Jas lengvai galima pasiimti ir skaityti bet kur. Knygas galima pasiskolinti iš bibliotekos, jų nereikia įjungti į maitinimo tinklą.

14. Knygos perteikia dalį mūsų kultūros paveldo. Jos suteikia bendras skaitymo patirtis ir bendrus atskaitos taškus.

15. Gera vaikų knyga gali būti skaitoma garsiai, kad ir jaunas ir vyresnis žmogus galėtų ja  mėgautis. Knygos gali būti  tarpininku tarp kartų.

16. Vaikų knygos yra mūsų pirmasis kontaktas su literatūra - bekraščiu pasauliu, besitęsiančiu visą gyvenimą. Todėl gyvybiškai svarbu, kad pirmasis kontaktas padėtų pamilti knygą, atskleistų gerąsias jos puses.

17. Vaikų knygos padeda turtinti šalies kultūrą. Knygos gimsta daugelio žmonių darbo dėka: autorių, iliustruotojų, vertėjų, leidėjų, grafikos dizainerių, spaustuvininkų, kritikų, knygų pardavėjų, bibliotekininkų... Vaikų knygos gali sudaryti svarbią eksporto dalį, kuri duoda pelną ir kuria gerą reputaciją užsienio šalyse.

 

                                                              Pagal The Swedish Academy of Children‘s Books
                                                                                            parengė Donata Andriuškevičienė

                                                                                                                                              http://www.alfa.lt/straipsnis/181118/17-priezasciu-del-kuriu-vaikai-turi-skaityti-knygas